Šilelis

Televizorius Šilelis, 1973
Kauno radijo gamykla

Kauno radijo gamykla (KRG) buvo viena didžiausių Kauno gamyklų, veikusi 1953–1995 m. Gamykla iš pradžių įsikūrė nebaigtoje statyti Prisikėlimo bažnyčioje. 1970 m. šios gamyklos Specialus konstruktorių biuras ėmė kurti pirmuosius nešiojamus mikrotelevizorius. Atlikus nemažai bandymų, 1972 m. patvirtinta serijinė nešiojamojo nespalvoto televizoriaus Šilelis -401D su vos 16 cm ekrano įstrižaine gamyba. Svėrė 3,6 kg. Nuo 1973 m. Kauno radijo gamyklos veikla pradėta orientuoti išskirtinai į televizorių gamybą. Buvo numatyta, kad tai bus pagrindinė televizorių tiekėja 1980 m. Maskvos olimpiadai.
Bėgant laikui, keitėsi Šilelio televizorių modeliai, tobulėjo ekrano raiška ir kitos savybės. Yra daug versijų, kodėl televizorius pavadintas būtent Šileliu. Anot vienos populiariausių, taip yra todėl, kad šį nešiojamą televizorių galima neštis į gamtą. Vyriausiasis Šilelio projekto konstruktorius buvo A. Žilius, konstruktorių sekretoriaus viršininkas – R. Bagdonas, inžinierius-konstruktorius – A. Kepežinskas, dailininkė konstruktorė – V. Balčiūnienė.

Eksponatas priklauso Drabužių muziejui

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Šilelis, television set, 1973
Kaunas Radio Factory

Operating from 1953 to 1995, the Kaunas Radio Factory (KRG) was one of the largest factories in Kaunas. The factory was initially established in the unfinished Resurrection Church. In 1970, the factory’s Special Construction Office began creating the first portable television sets. After significant testing, mass production of the portable black-and-white Šilelis -401D television set with a mere 16 cm screen was approved in 1972. It weighed 3.6 kg. Starting in 1973, the Kaunas Radio Factory’s operations became focused exclusively on television set production. Plans called for it to be the main television set supplier for the 1980 Moscow Olympics.
As time went by, Šilelis television set models changed, with screen resolution and other characteristics improving. Various accounts seek to explain why the television set was named after a small pine barren. According to one of the most popular versions, it is because this portable television set can be carried into nature. The Šilelis project’s head constructor was A. Žilius, the chief of the constructors’ secretary was R. Bagdonas, the engineering constructor was A. Kepežinskas, and the artistic designer was V. Balčiūnienė.

The exhibit belongs to the Clothing Museum

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator

Sekite socialiniuose tinkluose

Naujienlaiškis

.

Partneriai

Visos teisės saugomos: dizainaskaune.lt 2020