Dirbtuvės „Laimingas miestas“ įtraukė vaikus

2022-09-27

Dirbtuvės „Laimingas miestas“ įtraukė vaikus

„Vaikai – svarbi visuomenės dalis. Juos įtraukiant į įvairius urbanistinius projektus, pavyzdžiui, rekreacinių zonų ar žaidimų aikštelių kūrimą, galėtume pasisemti labai daug įdomių idėjų“, – įsitikinę Neringa ir Denis Orlenok. Landšafto dizaino festivalio „Magenta“ metu kūrybines dirbtuves „Laimingas miestas“ rengusi dizainerių pora vaikus kvietė patirti svarbiausius produkto kūrimo žingsnius – nuo idėjų generavimo iki baigtinio rezultato pristatymo.

Landšafto dizaino festivalis „Magenta“ bendradarbiaudamas su „Kaunas 2022“ ieškojo atsakymų į klausimą kas pirmiau – miestas gamtoje ar gamta mieste? Festivalio rėmuose vykusiuose dizaino, urbanistikos ir architektūros renginiuose dalyvauti buvo kviečiami ne tik šių sričių profesionalai ar menininkai, bet ir jaunoji auditorija. Rugsėjo 11 d. vykusiose dirbtuvėse „Laimingas miestas“ vaikai galėjo kurti savo aplinkos viziją, kuri, anot dirbtuvių vedėjų Neringos ir Denio Orlenok, savo altruizmu bei fantazija galėtų nustebinti ir suaugusiuosius.

Baldų bei vaikiškų žaidimų dizaino srityje dirbanti Neringa bei Vilniaus dailės akademijos dėstytojas ir dizaino studijos DESDORP komandos narys Denis vaikus kvietė išbandyti produkto dizaino kūrybos procesus ir kartu pasvarstyti, kas žmogų daro laimingu.

„Norėjome iš vaikų perspektyvos išgirsti, kokie objektai, erdvės ir emocijos padeda kurti laimingą miestą. Skirtingus dizaino elementus, mažosios architektūros objektus bandėme suprasti per vaikų mąstymą. Paklausę, kas žmones daro laimingus, išgirdome įvairių atsakymų – meilė, draugystė, švari aplinka, rūpestis gyvūnais ir jų gerove, smagios žaidimų aikštelės, – pasakoja dizaineriai. Anot jų, vaikai atviresni, nuoširdesni, labiau imlūs naujovėms ir išbandymams, mažiau suvaržyti nei suaugusieji.

„Dirbdami su vaikais pastebime, kad jie dar neturi nusistovėjusio mąstymo apie tai, kas yra gerai, o kas blogai, jų mintys tyros, ne tik susijusios su asmeniškais norais, bet ir altruistiškos – stengtis dėl visuomenės, mąstyti apie bendrą gerovę“, – teigia Neringa Orlenok.

„Galbūt vaikai susiduria su kitokio mastelio problemomis, tačiau jos vienodai svarbios. Be to, vaikai dar neturi įskiepytų kompleksų, nesako, kad negali kažko sukurti. Duoti įrankiai atgyja jų rankose ir vaikai gali padaryti bet ką,“ – priduria Denis Orlenok.

Dirbtuvėse – produkto kūrimo procesas

Dirbtuvių metu, pristačius skirtingus eskizavimo metodus, vaikai įgyvendino savo pasirinktas idėjas ant popieriaus, o vėliau, naudojant sukurtus eskizus kaip atspirties tašką, darbavosi konstruojant ir perkeliant dvimates idėjas į 3D pasaulį. Proceso metu jie turėjo galimybę balsuoti, vertinti savo sumanymus ir juos pristatyti platesnei auditorijai.

Bandėme papasakoti, kaip kuriami daiktai, į procesą pažvelgti ir per tvarumo prizmę. Iš pradžių perteikėme asmeninę patirtį, o vėliau suteikėme įrankius viską išbandyti patiems. Gavosi tikras produkto kūrimo procesas – koncepto sumanymas, jo pristatymas užsakovui ir, žinoma, pats įgyvendinimas, – pasakoja dirbtuvių vedėjai.

Anot Neringos Orlenok, tokių užsiėmimų metu vaikams pasidaro aiškiau, kaip generuoti savo idėjas, kaip sugebėti jas įgyvendinti praktiškai.

„Vaikams reikia duoti daugiau galimybių prisidėti prie kūrybos, dalyvauti visuomeniniuose projektuose – tikiu, kad tai gali duoti daug teigiamų rezultatų“, – teigia dizainerė.

Sekite socialiniuose tinkluose

Naujienlaiškis

.

Visos teisės saugomos: dizainaskaune.lt 2020