Šviestuvas Kabo  Simonas Tarvydas ir Justė Kubilinskaitė,   (INDI) 

INDI – lietuviškas tvaraus dizaino ženklas. Išskirtinio  dizaino interjero objektai gaminami naudojant  unikalią REPAPER perdirbto popieriaus technologiją. Nors atrodo kaip betoniniai, objektai iš tiesų yra  itin lengvi ir jaukūs. INDI tikslas – kurti taip, kad  daiktai ne tik tobulintų interjerą, bet ir nekenktų  aplinkai, nedidintų taršos ir netgi ją mažintų. INDI yra  pirmieji žiedinio dizaino atstovai Lietuvoje. INDI REPAPER linijos interjero elementai ateityje gali būti  iš naujo perdirbami ir naudojami kaip žaliava naujiems dizaino objektams kurti.

Monumentalaus, lyg iš betono nulieto KYBO šviestuvo medžiagiškumo ir svorio iliuziją sustiprina  išraiškingas šio šviestuvo tūris. Dėl unikalios INDI  popieriaus masės technologijos išgaunamas betono  paviršiaus įspūdis ir išlaikomas nedidelis šviestuvo  svoris.

Privati INDI kolekcija

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Kabo, lamp
Simonas Tarvydas and Justė Kubilinskaitė,
(INDI)

INDI is a Lithuanian sustainable design brand. Interior items of exceptional design are produced using the unique REPAPER recycled paper technology. Although seemingly concrete, the items are actually especially light and homely. INDI’s goal is to create in such a way that items not only improve an interior but also do no harm to the environment, avoid increasing waste, and even reduce it. INDI are the first representatives of circular design in Lithuania. Interior elements from the INDI REPAPER line can be recycled in the future and used as raw materials for creating new design items.

The illusion of materiality and weight of the massive KYBO lamp, seemingly cast in concrete, is enhanced by the expressive volume of this lamp. Due to the unique INDI paper mass technology, the impression of a concrete surface is achieved without increasing the lamp’s weight.

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator