Butelis šelakui, apie XX a. 4 deš.

Šis butelis skirtas šelakiniam lakui, kuris buvo gaminamos iš atogrąžų vabzdžių lakinių lervų išskiriamos dervos. Iki Antrojo pasaulinio karo spiritinis šelako lakas buvo naudojamas brangių baldų, stiklo ir metalo dirbinių apdailai. Prabangūs baldai dengti šelakiniu, o kartais juodu laku, turėjo gintaro furnitūrą ar inkrustacijas.  
Mokslininkė Aistė Dičkalnytė teigia, kad tarpukariu Lietuvoje nebuvo naudojamos tokios prabangios ir vakarietiškiems art deco baldams būdingos medžiagos kaip perlamutras, dramblio kaulas, sidabras, juodmedis ar kitos egzotinės medienos rūšys. Tyrėjos teigimu, netgi baldų kūrėjui J. Prapuoleniui priekaištauta teigiant, kad ,,dirbinių apačioms nereiktų pavydėti estetiškumo“. Įdomus akcentas – tarpukariu iš šelako dervos taip pat buvo gaminamos muzikos plokštelės. Sudėtinga gaminį vertinti dizaino prasme, tačiau tai yra dalis pramonės dizaino istorijos.  
 
Eksponatas priklauso Art Deco muziejui Kaune

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Shellac bottle, circa 1930s

This bottle was used for shellac varnish, which was produced from resins extracted from tropical insect larvae. Until World War II, shellac varnish was used to decorate expensive furniture, glass and metal products. Luxury furniture was covered with shellac or sometimes black lacquer and often had amber fittings or inlays.
According to the researcher Aistė Dičkalnytė, luxurious materials such as mother-of-pearl, ivory, silver, ebony, and other types of exotic wood that are characteristic of Western art deco furniture were not used in interwar Lithuania. The researcher asserts that even the furnituremaker Jonas Prapuolenis received criticism that, “the bottom of products should not lack aesthetics.” One interesting sidenote is that music records were also manufactured from shellac resin in interwar Lithuania. It is difficult to evaluate the product from a design perspective, yet it is a part of the history of industrial design.

The exhibit belongs to the Art Deco Museum in Kaunas

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator

Sekite socialiniuose tinkluose

Naujienlaiškis

.

Partneriai

Visos teisės saugomos: dizainaskaune.lt 2020